- užpašinti
- užpãšinti vksm. Užpãšintas nãgas.
.
.
užpašinti — užpãšinti žr. papašinti: 1. Lzd Šitus pirštas mano užpãšytas Lš. | refl. tr., intr. Srj: Užsipãšinau pirštą Stk. Padėk šakalį – da užsipašinsi! Rs. ^ Eina kap subinę užsipašinęs KrvP(Alvt). 2. Kap užpãšins šratais kas kojas, tai dauges… … Dictionary of the Lithuanian Language
papašinti — papãšinti tr. 1. Rmš įvaryti pašiną: Papãšinai, matyt, gerai koją, kad taip šlubuoji Ssk. Nelaužyk šipulių – rankas papãšinsi! Št. Ant kelmo užsistojau, tai koją papašinau Lš. | refl. tr. K, Prl, Erž, Vl, Trgn: Pasipãšinau nagą Šk. Anądien… … Dictionary of the Lithuanian Language
užpašyti — 2 užpãšyti žr. užpašinti 1: Kad kojas kur neužpãšytai! Onš. | refl.: Neužsipãšyk eidamas tę kur Vlk. ◊ užpãšyti nagùs įkliūti į bėdą, vargą: Tai užpãšys kokia nagùs [ištekėjusi už tokio netikusio vyro, girtuoklio] Lp. pašyti; pasipašyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
užsipašinoti — užsipãšinoti žr. užpašinti 1 (refl.): Lipau medin ir užsipãšinojau ranką Kb. pašinoti; užsipašinoti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsipašinti — įsipãšinti tr. pasidurti pašinu, įsivaryti pašiną: Turiu skaudamą ranką: smarkiai įsipãšinau Rg. Įsipašino sau koją rš. pašinti; įsipašinti; papašinti; užpašinti … Dictionary of the Lithuanian Language